Atidaryta Rudokų šeimos paroda

Janinos Monkutės - Marks galerijoje buvo atidaryta Rudokų šeimos paroda. Ji veiks iki birželio 4 dienos. 

Ką galėtų reikšti žiūrovui parodos pavadinimas „R-5“, kokios simbolinės inspiracijos yra paslėptos po šita vienos raidės ir vieno skaičiaus anagrama?

„R-5“- penki vienos šeimos skirtingų kartų kūrėjai, turintys daug bendro ir tuo pačiu metu esantys absoliučiai individualūs savo menine raiška, požiūriu į juos supančius kasdienius reiškinius, keliantys savo kūrybai skirtingus tikslus. Kaligrafinis kruopštumas, linijos ir dėmės dermė, darbai kupini poetinio grožio ir drauge laikinumo nuojautos. Viskas laikina, netvaru laike ir erdvėje, bet kartu ir amžina kaip gamta, žmonių nuodėmės ar amžinos gėrio ir grožio paieškos. Grožis – reliatyvus dalykas, nes kas gražu vienam, kitam gali būti visiškai kitaip. Tačiau baltiška estetika, savita spalvinė kultūra, filosofinis kūrybos ir tapatumo santykis, pozityvo sklaida, tai – vienijantys parodos segmentai.

Jolanta Rudokienė – grafikė, LDS narė nuo 2001 m. Popierius ir pieštukas, tai du komponentai, kurių pagalba grafikė įtraukia žiūrovą į meno pasaulį, kuriame akmuo, laikraštinis origamis, lamdyto popieriaus lapas sukuria keistą iliuziją. Žiūrėdamas  į minimalistinės kompozicijos darbus žiūrovas gali nepastebimai sau nusikelti į meninio transo būseną ir pasijusti lyg Alisa paslaptingoje karalystėje, kurioje po matoma forma slypi absoliučiai kitas turinys. Atrodytų viskas aišku – iš seno laikraščio lapo išlankstyta gervės figūrėlė, ištrupėjusi kambario siena, perpiešta senovinė nuotrauka…. Tačiau ar tai ką matome yra taip paprastai traktuojama ir perskaitoma? O gal informacija slypi viduje, ir žiūrovui suteikiama išskirtinė teisė išlukštenti tą popierinę gervę, perstatyti akmenukų rate paslėptą informaciją, pakeičiant tą autorės sukurtą lakonišką, minimalų ritmą į absoliučiai kitokį vizualinį kodą? Ar tiesiog ramioje, kamerinėje aplinkoje pasigrožėti piešiniu, panirti į tylą, pamedituoti prieš baltą popieriaus lapą ir pabandyti perskaityti  autorės siunčiamą žinutę: „Konkretus kūrinys yra minčių apvalkalas, kuris gali tiesiogiai atskleisti arba slėpti jas. Žiūrovas, priklausomai nuo savo vidinės būsenos, kūrinyje siunčiamą žinutę gali perskaityti arba tiesiog praeiti pro šalį.“

Girmantas Rudokas – tapytojas, LDS narys nuo 1995m. Paskutiniai treji – ketveri metai autoriui buvo labai sėkmingi. 2014 m. ir 2016 m. Tarptautinėje akvarelės bienalėje ,,Baltijos tiltai“ laureatas. Akvarelė yra technika, kurią puikiai jaučia ir virtuoziškai įvaldė kūrėjas. Atrodytų, kad vanduo, pigmentas ir popierius įspraudžia menininką į tam tikrus rėmus, tarsi apriboja „technikoje“ ir formate. Natūraliai kyla klausimas – ką dar galima sukurti kitaip tradicinėmis priemonėmis XXI amžiuje? Ar įmanoma nustebinti  įnoringą meno  vertintoją ar eilinį galerijos parodų lankytoją? Bet žvelgiant į Girmanto akvareles randi atsakymą. Skaidri, dažniausiai „vienasluoksnė“ akvarelė skleidžia šviesą. Sudygsniuota ,,sušaudyta“ įvairaus ritmo dygsniu ji sustiprina emocinį poveikį ir prikausto žvilgsnį. Kiekvienas popieriaus lapo centimetras yra ,,pasmerktas“  adatos ir siūlo invazijai. Ir tai veikia žiūrovo regos lauką, keičia kūrinio struktūrą, plokštuminį vaizdą transformuoja į minimalistinę 3D dimensiją. Sudygsniuotas siūlas tarsi „užmeta tinklą“, sukuria vizualią kliūtį tarp vaizdo ir žiūrovo, išpina keistus  ar akiai įprastus ornamentus,  papildo paveikslo turinį, praplečia kūrinio suvokimo ribas. Tradiciją pateikti netradiciškai – akvarelininko Girmanto Rudoko moto.

Marija Rudokaitė – 2015 m. baigė bakalauro studijas VDA. Jauna kūrėja parodoje prisistato su bakalauriniu tekstilinės grafikos darbu ,,GORA GORA“. Didelio formato darbuose autore sumaniai suderino dvi technikas –tekstilę ir grafiką. 2014 m. savasties identiteto paieškos nuvedė Mariją į Indiją. Kaip pasakojo jauna kūrėja, ji pateko į absoliučiai kitokį pasaulį, kuriame praktiškai nėra vietos europinėms tradicijoms. Trintis milijoninio miesto minioje, kvapų ir spalvų gausa, maisto ir elgesio kultūra, gyvenimo tempas ir problematika yra visiškai kitokia nei namuose. Kardinalus aplinkos pakeitimas davė tam tikrą kūrybinį impulsą, kuris ir atsiskleidžia Marijos darbuose. Indiškas šilkas, jo ornamentika, aukso blizgesys darniai susijungė  su abstrakčiais grafikos anspaudais ant lietuviškos drobės. Pilkų atspalvių harmonija, skirtingų tūrių persiliejimas iš vienos formos į kitą, minimalus figūratyvas, lyg veidrodyje, kuria keisto pasaulio iliuziją, kurią įrėmina ryškus ir blizgus indiškas audinys. Du tarpusavyje sujungti skirtingi spalviniai – tekstūriniai sprendimai lyg IN ir JAN ženklas, atskleidžia amžinos priešpriešos ir harmonijos būseną. Autorė palieka žiūrovui spręsti, ar įeiti į jos kuriamo pasaulio vidų, pakeisti savo saugią aplinką ir įprastą maršrutą ar pasukti kitu keliu.

Diana Rudokienė – tapytoja, LDS narė nuo 2001m. Tapatybė – objekto lygybė pačiam sau arba kitam objektui. Šis tapatybės apibrėžimas dabartiniame lietuvių kalbos žodyne atrodytų yra labai aiškus, lakoniškas ir teisingas. Tačiau ar mūsų dabartinėje postmodernioje visuomenėje, kur mąstantis individas kiekvieną dieną užduoda sau klausimą – kas aš, ką aš veikiu, kodėl aš tai darau – tai yra vienintelis teisingas atsakymas……? Tapatybė – daugiafunkcinė ir sudėtinga. Ją sudaro tarpusavyje persipinančios sferos, kuriose vienu metu gali egzistuoti ne tik skirtingi, bet netgi vienas kitam priešingi elementai. Juk dažnai tapatybę lemia ne vien tai, kaip tu suvoki pats save, tačiau ir tai, kaip tave suvokia kiti. Diana Rudokienė įsileidžia žiūrovą į savo kuriamos moteriškos tapatybės pasaulį, kartu sukeldama nedidelę meninę – socialinę provokaciją, tarsi kviečia kartu surasti atsakymą į savo tapatumo klausimą. Beveik visų jos paveikslų herojė – m o t e r i s. Neperkrautas spalva paveikslų koloritas, paprasta kompozicija, ramūs figūros rakursai, visa tai tarytum transliuoja žinią žiūrovui – ateikit, pažiūrėkit į trapią jauną būtybę egzistuojančią kažkokioje paralelinėje erdvėje, pamirškit kasdienę rutiną, paskęskit moters akių gelmėje… Bet pastabesnis žiūrovas įžvelgs daugiau: gilus ir paslaptingas moters žvilgsnis, pralieta arbata, apnuoginti medžių siluetai, tarsi erdvėje pakibęs gėlės žiedas – tai simboliai, detalės, kuriantys atskirą moters „mikrokosmosą“, jos saldžiai kerintį ir paslaptingą pasaulį.

Tomas Rudokas – grafikas, LDS narys nuo 1999 m. LDS Panevėžio skyriaus pirmininkas, galerijos ,,GALERIJA-XX“ vadovas. Pastaruoju metu savo kūryboje bandau sujungti tautinio ornamento simboliką su XX bei XXI amžiaus aktualijomis. Ornamentika mano darbuose atlieka dekoro ir minimalaus simbolio reikšmę. Trikampių, kvadratų, linijų įvairovė darniai susilieja į uždaras formas, kurios paįvairinamos portretais, ar kitokiais man svarbiais objektais. Noriu suteikti žiūrovui galimybę susipažinti su senuoju, archajiškuoju baltų ornamentu  ir jo panaudojimo galimybėmis meniniame kontekste. Paveiksluose nerasite tradicinės tapybos, jos praktiškai nėra. Aš nenutolstu nuo grafinės raiškos, nes visą tai, ką rodau šioje parodoje, ir yra piešinys nuspalvintas  akriliniais dažais. Kūriniuose  dominuoja aiškios spalvinės dėmės, dažnai statiška kompozicija ir simetriška  ornamentika. Mano tikslas – praeities artefaktus pateikti žiūrovui per kiek kitokią, sumodernintą prizmę. Todėl daugelyje darbų atsiranda ir gilių faktūrinių elementų, kanapinių virvių fragmentų ir žinomų praeito šimtmečio asmenybių portretai. Į šitą paveikslų ciklą reikėtų  žvelgti kaip į kažkokį dailininko kuriamą žaidimą su praeitimi esant  „čia ir dabar“. Šiame žaidime neprimetamos jokios  taisyklės. Tik nuo žiūrovo fantazijos priklausys ar kūriniuose jis matys tik paprastą vaizdinį, ar žvelgdamas į vieną ar kitą paveikslą gebės sugrįžti į savo vaikystės prisiminimus ir persikelti į personalinį iliuzijų pasaulį.

Kažkas yra pasakęs, kad kūryboje svarbu nemeluoti. Ir šia fraze galime apibūdinti penkių dailininkų Rudokų parodą. Mes kviečiame žiūrovą užsukti į svečius. Žiūrėkite, diskutuokite, priimkite ar atmeskite, bet svarbiausia būkite „čia ir dabar“.

Parodos kuratorius Tomas Rudokas

Griežtai draudžiama Kedainietis paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kedainietis kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kedainietis nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 34.229.113.106.

Rašyti

Portalo Kedainietis redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kedainietis@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Renginys Vilkaviškyje. Tolerancija yra pagarba, kurios vertas kiekvienas žmogus

Lapkričio 16-ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena. Šią dieną Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr....

SVARBU: Atliks žmogaus vidaus organų ir stuburo kompiuterinį testavimą

Spalio 20 dieną Kėdainiuose, viešbutyje "Grėjaus namas", bus pakartotinai atliekamas ŽMOGAUS VIDAUS ORGANŲ IR STUBURO KOMPIUTERINIS TESTAVIMAS ...